Audito įmonės metinis skaidrumo pranešimas už 2017 metus

Bareišos individualios audito įmonės (toliau- Įmonė) metinis skaidrumo pranešimas už 2017 metus parengtas atsižvelgiant į šiuos Europos Parlamento ir Tarybos 2014 m. balandžio 16 d. reglamento Nr. 537/2014 dėl konkrečių viešojo intereso įmonių teisės aktų nustatyto audito, kuriuo buvo panaikintas Komisijos sprendimas 2005/909/EB, (toliau – ES reglamentas) ir 2016 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. XIII-96 (toliau – Įstatymas), į kurį perkeltos šio ES reglamento svarbiausios nuostatos, reikalavimus:

a) įmonės teisinės struktūros ir nuosavybės aprašas;

Įmonė (1997 m. – UAB) Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruota 1998 m. gegužės 14 d. Jos vienintelis savininkas yra auditorius Jonas Bronislovas Bareiša, kuriam buvęs Lietuvos Respublikos audito ir apskaitos institutas (dabar Audito ir apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba) leidimą atlikti auditą išdavė 1996 metais. Įmonė neturi savo filialų arba kitų dalyvių.

b) Įmonė audito tinklui nepriklauso.

c) audito įmonės valdymo struktūros aprašas;

Nuo įmonės įregistravimo Juridinių asmenų registre datos jai vadovauja direktorius  auditorius Jonas Bronislovas Bareiša.

Įmonėje paprastai dirba vienas atestuotas auditorius, tačiau tais metais, kuomet yra privaloma auditoriaus rotacija, auditui atlikti pagal terminuotą darbo sutartį papildomai priimamas dar vienas pagrindinis  audito partneris, turintis tinkamą viešojo intereso ar kitų bendrovių ir ūkio subjektų finansinių ataskaitų audito patirtį. Auditoriaus padėjėjų nėra. 

d) teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės vidaus kokybės kontrolės sistemos aprašas ir administracinio ar valdymo organo pareiškimas dėl tos sistemos veikimo efektyvumo;

2014 m. vasario 23 d. buvo patvirtinta nauja Įmonės Audito kokybės kontrolės politika (AKKP), kurios pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad Įmonė ir jos personalas atitiktų profesinius standartus, taikomus teisinius bei priežiūros reikalavimus ir kad įmonės ar užduoties partnerių pateikiamos ataskaitos būtų tinkamos pagal aplinkybes.

AKKP parengta vadovaujantis 1-ju tarptautinės kokybės standartu (TKKS) „Audito įmonių, atliekančių finansinių ataskaitų auditą ir peržiūrą bei vykdančių kitas užtikrinimo ir susijusių paslaugų užduotis, kokybės kontrolė“.

Įmonės vadovybė patvirtina, kad Įmonės vidaus kokybės kontrolės sistema yra efektyvi ir suteikia pagrįstą užtikrinimą, kad vadovaujasi galiojančiais profesiniais standartais, priežiūros ir įstatymų reikalavimais, pasirašytos auditoriaus išvados buvo tinkamos tomis aplinkybėmis.

Prireikus šios sistemos nuostatos yra tikslinamos ir tobulinamos atsižvelgiant į naujus reikalavimus ir naujai atsirandančias audito atlikimo aplinkybes. Lietuvos Respublikos Seimui  priėmus  Įstatymą, 2017 metais atlikti atitinkami AKKP pakeitimai ir papildymai.

Savo kasdieninėje veikloje Įmonės personalas griežtai ir atsakingai laikosi ir vykdo visus Tarptautinės buhalterių federacijos (TBF) kodekse nustatytus pagrindinius profesinės etikos principus bei griežtai laikosi Įmonės ir jos personalo nepriklausomumo, objektyvumo, konfidencialumo ir profesinės paslapties, profesinės kompetencijos ir reikiamo atidumo bei atsakomybės visuomenei politikos.

Kad būtų užtikrintas šių ir kitų principų įgyvendinimas Įmonėje užtikrinama jos vadovo nepriekaištinga reputacija, sistemingai tobulinama personalo dalykinė kvalifikacija, vykdoma stebėsena ir kontroliuojamas nesilaikymo valdymo procesas. Iki šiol nustatyta tvarka ir terminais atliekamų audito kokybės peržiūrų metu jokių pažeidimų ir pastabų nebuvo pareikšta.

Per visą Įmonės veiklos laikotarpį nebuvo aplinkybių, dėl kurių reikėtų atsisakyti atlikti užduotį.

Įmonė turi sudarytą veiklos planą bei visas kitas koordinuotas priemones ir būdus, naudojamus Įmonės aktyvams išsaugoti, audito darbo dokumentų duomenų teisingumui ir tikrumui patikrinti, audito rezultatų ir rizikos, susijusios su įvairiapusiu audituojamų ūkio subjektų verslo aplinkos ir sukauptos informacijos vertinimu, objektyvumui užtikrinti.

AKKP tampriai susijusi su valdymu ir apskaita, tinkamu pasiruošimu atlikti visas audito procedūras ir darbus, kurių apimtis reglamentuoja atitinkami norminiai teisės aktai.

Siekiant tinkamai įvertinti atlikto audito kokybę, laiku pastebėti galimas klaidas, padarytas atitinkamose audito procedūrose, laiku pašalinti pastebėtų trūkumų įtaką nepriekaištingai auditoriaus ir audito įmonės reputacijai, jų prestižui 2010 metais buvo pasirašyta audito peržiūros sutartis su UAB „Valskaita“, kuriai vadovauja atestuota auditorė Valerija Šimkienė. 

e) nurodoma, kada paskutinį kartą atlikta 26 straipsnyje nurodyta kokybės užtikrinimo peržiūra;

Paskutinį kartą Įmonėje audito kokybės peržiūra buvo atlikta 2016 m. gruodžio mėn. Esminių trūkumų ir pažeidimų nebuvo nustatyta. Drausminių nuobaudų auditorius neturi.

f) viešojo intereso įmonių, kurių teisės aktų nustatytą auditą praėjusiais finansiniais metais atliko teisės aktų nustatytą auditą atliekantis auditorius arba audito įmonė, sąrašas;

Metinių finansinių ataskaitų rinkinių auditas už 2017 metus buvo atliktas šiose viešojo intereso įmonėse:

Pagrindinis audito partneris Jonas Bronislovas Bareiša:

  • Finansų maklerio įmonė „DV INVEST“;
  • Steponkus & Co finansų maklerio AB.

Pagrindinis audito partneris Valerija Šimkienė – UAB draudimo kompanija „Lamantinas“.

g) pareiškimas dėl teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės nepriklausomumo praktikos;

Patvirtiname, kad:

1)  prieš pradedant finansinių ataskaitų auditą buvo atlikta pirmiau nurodytų pagrindinių audito  partnerių atitikties nepriklausomumo reikalavimams vidaus peržiūra.

2) Auditą atliekantys pagrindiniai audito partneriai ir Įmonė, laikydamiesi Įstatyme nustatytų nepriklausomumo ir objektyvumo principo (toliau – nepriklausomumo principas) reikalavimų:

2.1. yra nepriklausomi nuo audituojamos įmonės ir nedalyvauja audituojamai įmonei priimant sprendimus;

2.2. visiškai užtikrintas jų nepriklausomumas, todėl jų paveikti negali jokie galimi interesų konfliktai, verslo arba kiti tiesioginiai ar netiesioginiai santykiai tarp auditoriaus, Įmonės, asmenų, galinčių daryti tiesioginį ar netiesioginį poveikį audito rezultatams, ir Įmonės.

2.3.  nėra susijęs šeimos, artimos giminystės arba svainystės ryšiais su audituojamos įmonės dalyviais, vadovu, vyriausiuoju buhalteriu (buhalteriu) arba kitu audituojamos įmonės darbuotoju, galinčiu daryti tiesioginę ir reikšmingą įtaką finansinių ataskaitų rengimui, šioje įmonėje vadovaujamas pareigas einančiais asmenimis;

2.4. nėra ir niekada nebuvo audituojamos įmonės darbuotojas, galintis daryti tiesioginę ir reikšmingą įtaką finansinių ataskaitų rengimui;

2.5. nėra ir niekada nebuvo audituojamos įmonės dalyvis;

2.6. nėra veikiamas kitų reikšmingų sąlygų, galinčių turėti įtakos jo nepriklausomumui, įskaitant šio pranešimo dalies 2.13 punkte nurodytas grėsmes.

2.7. Įmonė nėra audito įmonės dalyvė;

2.8. Įmonė, jos dalyviai ir vadovaujamas pareigas einantys asmenys nėra audituojamos įmonės dalyviai;

2.9 Įmonės dalyviai ir vadovaujamas pareigas einantys asmenys nėra susiję šeimos, artimos giminystės arba svainystės ryšiais su audituojamos įmonės dalyviais;

2.10. Įmonė nėra veikiama kitų reikšmingų sąlygų, galinčių turėti įtakos jos nepriklausomumui, įskaitant 2. 13 punkte nurodytas grėsmes.

2.11. pagrindiniai audito partneriai ir Įmonė spręsdami, ar sutikti atlikti arba tęsti kiekvieno ataskaitinio laikotarpio auditą, taip pat ir audito atlikimo metu:

1) identifikuoja nepriklausomumui kylančias savikontrolės, savanaudiškų interesų, tarpininkavimo, familiarumo ar įbauginimo grėsmes, kaip jos apibrėžtos Buhalterių profesionalų etikos kodekse, atsirandančias dėl ankstesnių ir dabartinių finansinių, asmeninių, verslo, darbo ar kitų ryšių, interesų ir santykių, įskaitant ir Reglamento 5 straipsnio 1 dalies 2 pastraipoje nurodytų paslaugų teikimą, išskyrus paslaugas, nurodytas 5 straipsnio 1 dalies antrosios pastraipos a punkto i, iv–vii papunkčiuose, kai laikomasi reikalavimų, nustatytų Reglamento 5 straipsnio 3 dalyje, tarp jų, asmenų, galinčių daryti tiesioginį ar netiesioginį poveikį audito rezultatams, ir audituojamos įmonės;

2)  įvertina 1) papunktyje nurodytų grėsmių reikšmingumą;

3) prireikus priima sprendimus dėl apsaugos priemonių, kurios pašalintų  1) papunktyje nurodytas grėsmes arba sumažintų jas iki priimtino lygio ir tinkamai jas pritaikyti;

4) audito darbo dokumentuose nurodo, ar:

– auditorius ir Įmonė atitinka reikalavimus, susijusius su nepriklausomumo ir objektyvumo principo taikymu;

–  auditorius ir Įmonė nustatė grėsmių jų nepriklausomumui, ir, ar pritaikė apsaugos priemones toms grėsmėms sumažinti, ar jų išvengti, išskiriant reikšmingas grėsmes ir jų atžvilgiu taikytas apsaugos priemones;

5) pašalino grėsmes nepriklausomumui keliančias aplinkybes (jei tokių buvo), nutraukti grėsmes (jei tokių buvo) keliančius santykius arba atsisakyti atlikti auditą, arba nutraukti audito atlikimo sutartį, kai vykdydami šios pranešimo dalies 1)-3)  papunkčiuose nurodytas pareigas auditorius ir audito įmonė nustato, kad tinkamų apsaugos priemonių nėra arba jos negali būti taikomos  1)  papunktyje nurodytoms grėsmėms pašalinti ar sumažinti iki priimtino lygio.

  1. 12. prireikus, pagrindiniai audito partneriai ir Įmonė imtųsi reikiamų apsaugos priemonių irgrėsmes nepriklausomumui keliančioms aplinkybėms pašalinti ar nutraukti.

Per visą įmonės veiklos laikotarpį tokių grėsmių nekilo, todėl imtis čia nurodytų priemonių neprireikė.

  1. 13. Įmonės pagrindiniai audito partneriai ir Įmonė:

1)  neturi jokių audituojamo subjekto finansinių priemonių;

2) neturi bet kurio su audituojamu subjektu susijusio subjekto finansinių priemonių, kurių turėjimas nuosavybės teise gali sukelti interesų konfliktą arba paprastai gali būti manoma, kad jį sukels;

3)  niekada su audituojamu subjektu neturėjo darbo, verslo arba kitų ryšių, kurie gali sukelti interesų konfliktą, taip, kaip jis apibūdinamas Buhalterių profesionalų etikos kodekse, arba paprastai gali būti manoma, kad jį sukels.

2.14. netarpininkauja ir nepriima piniginių ar nepiniginių dovanų arba paslaugų iš audituojamo subjekto (per visą Įmonės veiklos laikotarpį tokių bandymų ar pasiūlymų nebuvo) arba bet kurio su audituojamu subjektu susijusio subjekto.

2.15. jei laikotarpiu, kurį apima finansinės ataskaitos, audituojamą subjektą įsigytų kitas subjektas arba jei jis susijungtų su kitu subjektu ar įsigytų kitą subjektą, nedelsiant imtųsi priemonių, kad būtų nustatyti ir įvertinti visi esami ar neseniai buvusieji interesai ar santykiai, įskaitant visas tam subjektui suteiktas ne audito paslaugas (jei tokios būtų), kurios galėtų kelti grėsmę auditoriaus nepriklausomumui ir gebėjimui tęsti teisės aktų nustatytą auditą po faktinės susijungimo ar įsigijimo dienos.

2.16. griežtai laikosi Įstatyme nustatyto konfidencialumo ir profesinės paslapties principo.

Įmonėje dirbančių auditorių nepriklausomumo vidaus patikrinimai yra sisteminio pobūdžio. Aš patvirtinu, kad atitikties nepriklausomumo reikalavimams vidaus peržiūra atliekama atliekant kiekvieno konkretaus kliento finansinių ataskaitų rinkinio auditą.

Jokių grėsmių audito įmonės ir joje dirbančių auditorių nepriklausomumui  iki šiol nebuvo ir tikimasi, kad jų nebus ir ateityje.

h) pareiškimas dėl teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės politikos dėl Direktyvos 2006/43/EB 13 straipsnyje nurodyto teisės aktų nustatytą auditą atliekančių auditorių tęstinio mokymo;

Pirmiau nurodytos Direktyvos 13 straipsnis „Tęstinis mokymasis“ reikalauja, kad  teisės aktų nustatytą auditą atliekantys auditoriai dalyvautų atitinkamose tęstinio mokymo programose ir taip palaikytų pakankamai aukštą teorinių žinių, profesinių įgūdžių ir etikos lygį, o nesilaikantiems tęstinio mokymo reikalavimų būtų taikomos atitinkamos 30 straipsnyje nurodytos sankcijos.

„Tęstinio mokymo“ arba „tęstinio mokymo programos“ sąvokos apibrėžimo Lietuvos Respublikoje iki šiol nereglamentavo nei Lietuvos Respublikos finansų ministerija, nei jai priklausanti Audito ir apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba, nei Lietuvos Respublikos Seimas, nors jiems apie šių sąvokų esamumą turėtų būti žinoma daugiau kaip 10 metų.

Reikalavimas dalyvauti tokiose programose gali tik stebinti, nes nei pirmiau nurodytos ministerija ir žinyba, nei Lietuvos auditorių rūmai net nesugebėjo 2017 metais organizuoti auditorių kvalifikacijos kėlimo kursuose šiame pranešime nurodytų Reglamento ir Įstatymo nagrinėjimo. Matyt, reikalinga su itin įmantriu pavadinimu įsteigti dar ir Auditorių tęstinio mokymo įstaigą.

Deja, to, matyt, nebus padaryta, nes LRS 2016 m. priėmus Įstatymą,  Audito ir apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai pirmą kartą Nepriklausomos Lietuvos istorijoje pavesta sveiku protu sunkiai suvokiama teisminės institucijos funkcija – savo sprendimu bausti atitinkamus juridinius ir fizinius asmenis iki 100 tūkst. eurų bauda! Matyt, ir teisinėse  valstybėse palaipsniui bus atsisakoma atitinkamos teisės kodeksų.

Audito įmonės savininkas atestuotas auditorius:

1) Tinkamai įsisavinęs Lietuvos Respublikos įstatymų ir poįstatyminių bei kitų norminių teisės aktų, susijusių su auditoriaus profesija, ūkio subjektų veikla, buhalterinės apskaitos tvarkymu, finansinių ataskaitų rengimu, mokesčių į valstybės biudžetą ir įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą apskaičiavimo teisingumu, nuostatas ir reikalavimus bei tinkamai jais vadovaujasi savo veikloje;

2) turi didelę praktinio darbo patirtį vadovaujant stambioms bendrovėms, gerai išmano praktinius komercinių struktūrų strateginės veiklos planų rengimo principus ir metodus;

3) puikiai išmano buhalterinės apskaitos tvarkymo bei finansinių ataskaitų rengimo tvarką, šiose srityse keliamus reikalavimus rinkos ir ekonominės krizės sąlygomis. Beveik keturis dešimtmečius vadovavo stambių įmonių ir bendrovių ekonominėms ir finansų tarnyboms. Ne kartą buvo skiriamas ekspertu ir Ekspertų komisijos pirmininku vertinant auditoriaus padėjėjų  išspręstas buhalterinės apskaitos egzaminų užduotis.

4) būdamas vienas iš pirmųjų Lietuvos Respublikos auditorių, gerai įsisavino tarptautinius audito ir apskaitos standartus bei tinkamai jais vadovaujasi praktiniame darbe;

5) ankstesniais metais savo kvalifikaciją tobulino Latvijoje, Anglijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Paskutiniaisiais metais auditorius kvalifikaciją tobulina Lietuvos auditorių rūmų organizuojamuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose, kurių trukmė – ne mažiau kaip 120 valandų per trejus metus, taip pat kituose su buhalterinės apskaitos tvarkymu, finansinių ataskaitų rengimu ir mokesčių bei įmokų apskaičiavimo teisingumu susijusiuose seminaruose bei renginiuose, kuriuos pasirenka savo nuožiūra.

2014-2017 metų laikotarpyje kiekvienais metais LAR organizuotuose kursuose buvo išklausyta po 40 val. paskaitų aktualiausiais audito atlikimo klausimais.

i) informacija apie atlyginimo partneriams pagrindą audito įmonėse;

Įmonės vadovui mėnesio darbo užmokestis nemokamas. Įmonės savininko sprendimu jam gali būti išmokamas nepanaudotas pelnas ar jo dalis.

Pagal terminuotas darbo sutartis priimtam darbuotojui, kuris paprastai turi atlikti vieno audito subjekto finansinių ataskaitų pagrindinio partnerio funkcijas, darbo užmokestis nustatomas darbo sutartyje šalių susitarimu.

Nuo 2017 metų su skelbiamu skaidrumo pranešimu bus galima susipažinti, šioje interneto svetainėje ne trumpiau kaip penkerius metus nuo jo paskelbimo interneto svetainėje dienos.

j) teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės politikos dėl pagrindinių audito partnerių ir darbuotojų rotacijos pagal 17 straipsnio 7 dalį aprašas;

Čia nurodyto straipsnio dalies nuostata reikalauja, kad pagrindinis audito partneris, atsakingas už teisės aktų nustatyto audito atlikimą, ne vėliau kaip praėjus septyneriems metams nuo jų paskyrimo datos privalo sustabdyti  savo dalyvavimą atliekant audituojamos įmonės teisės aktų nustatytą auditą. Jis gali vėl dalyvauti atliekant audituojamos įmonės teisės aktų nustatytą auditą praėjus ne mažiau negu trejiems metams nuo jų dalyvavimo sustabdymo.

Įstatymo 4 str. „Nepriklausomumo ir objektyvumo principo taikymas“ 6 dalyje ši nuostata iš dalies pakeista ir nustatyta, jog pagrindinis partneris, jeigu yra audituojama viešojo intereso įmonė, negali atlikti tos pačios įmonės finansinių ataskaitų audito ilgiau kaip 5 finansinius metus iš eilės. Šio įstatymo straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog ilgiausias tokių finansinių ataskaitų audito atlikimo terminas yra 10 metų.

Įstatymas galioja nuo 2017 m. kovo 1 d., tačiau iki šiol nėra jokių oficialių komentarų kaip turi būti skaičiuojamas šis audito atlikimo terminas. Mūsų nuomone, 10-ties metų laikotarpis turi būti skaičiuojamas nuo Įstatymo įsigaliojimo datos.

Iki šiol problemų dėl auditorių rotacijos Įmonėje nekildavo. Laipsniškos rotacijos mechanizmas nebuvo taikomas, nes auditą visada atlieka vienas auditorius. Auditorių rotacija visada buvo atliekama laiku.

k) informacija apie teisės aktų nustatytą auditą atliekančio auditoriaus arba audito įmonės bendras pajamas, suskirstytas į toliau nurodytas pajamas:

1) viešojo intereso įmonių ir metinių finansinių ataskaitų teisės aktų nustatyto audito pajamos –  5800 EUR.

Konsoliduotųjų finansinių ataskaitų, taip pat  įmonių grupei priklausančių įmonių, kurių patronuojančioji įmonė yra viešojo intereso įmonė, finansinių  ataskaitų auditas  per visą Įmonės veiklos laikotarpį nebuvo atliekamas.

2) kitų įmonių metinių finansinių ataskaitų audito pajamos – 4.075 EUR.

3) leidžiamos ne audito paslaugos įmonėms, kurių auditą atlieka  Įmonė  arba kitoms įmonėms neteikiamos daugelį metų.

Papildoma informacija šiuo pranešimu besidominantiems asmenims:

Į Įmonės metiniame skaidrumo pranešime už 2016 metus pateiktas kritines pastabas  dėl valstybės institucijų ir tarnybų neveiklumo  ir bejėgiškumo teisėkūros  klausimuose visiškai  nereagavo ir naujieji LRS, LRV ir FM vadovai.

Jiems ne kartą 2017 metais  buvo pateikti mūsų parengti konkrečių teisės aktų pakeitimų projektai, kurie, matyt, buvo išmesti į šiukšlių dėžę jų neskaičius.

Betvarkė tęsiasi ir plinta toliau. Pavyzdžiui, Lietuvos banko valdyba savo nutarimu davė privalomuosius nurodymus draudimo įmonėms dėl apskaitos politikos keitimo tvarkos, nors jai tokia teisė nesuteikta, kadangi šios įmonės nuo 2016 metų sausio 1 d. privalo apskaitą tvarkyti ir finansines ataskaitas rengti pagal TFAS. Ir toliau sukasi absurdiška finansinių ataskaitų rengimo įvairovių karuselė tarp LRS, FM, Registrų centro ir LBV. Tokių pavyzdžių galėtume pateikti daug.

 

Direktorius,  auditorius

  Jonas Bareiša