Audito įmonės metinis skaidrumo pranešimas už 2016 metus

Šis metinis pranešimas parengtas atsižvelgiant į naujus aktualius reikalavimus audito įmonėms ir auditoriams, atliekantiems viešojo intereso įmonių finansinių ataskaitų rinkinių auditą pagal Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito  įstatymo (2016 m. gruodžio 15 d. Nr. XIII-96 redakcija) ir Europos Parlamento ir Tarybos (ES) 2014 m. balandžio 16 d. reglamento Nr. 537/2014 „Dėl viešojo intereso   įmonių teisės aktų nustatyto audito reikalavimų“ nuostatas.

Prieš teikdami metinį pranešimą apie 2016 metų veiklos skaidrumą, visų pirma laikome reikalingu trumpai atkreipti atsakingų Lietuvos Respublikos institucijų vadovų dėmesį į kai kurias rimtas spragas teisėkūroje.

Lietuvos Respublikos Seimas, priimdamas arba keisdamas įstatymus ir kitus teisės aktus, dažniausiai nenurodo kuri ministerija turi teisę arba privalo aiškinti/konsultuoti priimto teisės akto nuostatas ir kurios išaiškinimai turi juridinę galią.

Mūsų įsitikinimu kiekvienam blaiviai mąstančiam žmogui yra aišku, kad teisės aktų, susijusių su buhalterine apskaita, finansinių ataskaitų rengimu bei auditu, nuostatų aiškinimusi bei konsultacijas privalo teikti Finansų ministerija, agrariniais klausimais – Žemės ūkio ministerija, administracinės, civilinės ir baudžiamosios atsakomybės  klausimais – Teisingumo ministerija ir pan. Deja, aptikti įstatymą, kuriame būtų įmanoma rasti tokią nuorodą, neįmanoma. Dėl šios priežasties priimtų įstatymų įgyvendinimas, jų nuostatų laikymosi kontrolė palikta savieigai.

Todėl Finansų ministerija, aiškindama naujo Finansinių ataskaitų audito įstatymo kai kurias nuostatas, pradeda tokiu įrašu „Pažymime, kad nei Lietuvos Respublikos finansinių ataskaitų audito įstatyme nei teises aktuose, reglamentuojančiuose Finansų ministerijos veiklą, Finansų ministerijai nėra suteikta teisė aiškinti įstatymų nuostatas, todėl teikiame Finansų ministerijos specialistų nuomonę“.

Norom nenorom kyla klausimas – o kurios ministerijos indėlis į šio įstatymo rengimą buvo pagrindinis, ar net lemiamas? Suprantama, kad pirmu smuiku rengiant šį įstatymą grojo ne Žemės ūkio ar Aplinkos ministerijos, o Finansų ministerija! Tad kodėl ši ministerija viešai reklamuoja tokį savo bejėgiškumą? Atsakymas, matyt, yra vienas,- kad išvengti atsakomybės! Apskritai nesuprantama kam rašomos tokios „specialistų nuomonės“, jeigu jos neturi juridinės galios!

Respublikoje daugėja viešojo intereso įmonių, kurios privalo tvarkyti buhalterinę apskaitą ir rengti finansinių ataskaitų rinkinius pagal TFAS. Nuo 2012.01 d. jais privalo vadovautis finansų maklerio įmonės, nuo 2016 metų – draudimo įmonės.

Finansų ministerijoje yra įsteigtas Audito, apskaitos, turto vertinimo ir mokumo valdymo departamentas bei ministerijai tiesiogiai pavaldi savarankiška to paties pavadinimo (matyt, kitokio nesugalvota) Tarnyba. Atrodytų, kad esant tokiam skaitlingam institucijų skaičiui, neturėtų kilti problemų dėl TFAS nuostatų, kurios daugeliu atvejų iš esmės skiriasi nuo Verslo apskaitos standartų, praktinio naudojimo. Deja ir čia susiduriame su ta pačia neišsprendžiama absurdiška problema – institucijų daug, o konkretų, juridinę galią turintį išaiškinimą kaip reikėtų praktikoje pritaikyti konkrečią TFAS nuostatą gauti neįmanoma. Štai jau  septinti metai, kai niekas negali atsakyti net į paprasčiausią klausimą – kokios turi būti finansų maklerio įmonių metinio finansinės atskaitomybės rinkinio formos ir jų turinys. Tas pats pasakytina ir apie draudimo įmones.

Į mūsų oficialų paklausimą buv. finansų ministro pavaduotojas 2016-01-22 raštu Nr.(6.3-02)-5K-1601025-6K atsakė taip (ištraukos): „Pastebime, kad Įstatymų ir kitų teisės aktų teikiami paaiškinimai neturi teisės akto galios ir išreiškia paaiškinimą teikiančios kompetentingos valstybės institucijos (?!) nuomonę tam tikrais atvejais“.  „…TAS (tarptautiniai apskaitos standartai – mano pastaba) nustato finansinių ataskaitų turinį (?), o ne jų formą. Todėl pagal TAS finansines ataskaitas sudarančios įmonės pačios nusistato finansinių ataskaitų formas….“ Sakinio tęsinyje, naudojant skambių žodžių tiradą,  saliamoniškai teigiama:   “.. siekdamos tikrai ir teisingai parodyti įmonės turtą, nuosavą kapitalą….pinigų srautus ir atsižvelgdamos į TAS reikalaujamą atitinkamose finansinėse ataskaitose pateikti informaciją“. Originalesnį atsakymą vargu ar galima sugalvoti. Niekam nerūpi valstybės prestižas, nes mums dar neteko girdėti, kad kurios nors kitos valstybės eilinis ūkio subjektas betarpiai kreiptųsį į ES Komisiją, prašydamas išaiškinti jam rūpimus TFAS nuostatas.

Apie tai  2016 metais mes informavome atitinkamų valstybės valdžios institucijų  vadovus, tačiau nesulaukėme jokios reakcijos. Todėl, matyt, neatsitiktinai dėl šios priežasties šalies ūkio subjektai daugelį metų teikia trijų skirtingo turinio balansus/finansines ataskaitas Registrų centrui, Statistikos departamentui ir  Lietuvos banko priežiūros tarnybai – pagal jų parengtas formas, o auditui  ne viešojo intereso įmonės  ir dauguma viešojo intereso įmonių – pagal Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos patvirtintas formas,  ir tik finansų maklerio ir draudimo įmonės – pagal jų pačių nuožiūra parengtų formų ataskaitas. Nejaugi iki šiol niekam nekilo klausimas – kam reikalinga tokia skaitlinga, finansinių ataskaitų įvairovė?

Nuo 2017 m. kovo 1 d. audito įmonė tapo  viešojo intereso įmonių audito įmone, o joje dirbantys atestuoti auditoriai – viešojo intereso įmonių auditoriais. Mūsų nuomone, tokia auditorių „klasifikacija“ buvo nereikalinga, nes auditas atliekamas pagal tą pačią teisinę bazę. Neabejotina, kad ši nuostata įrašyta tik tam, kad nors dalis auditorių, kurie iki šiol visi buvo Lietuvos auditorių rūmų nariais, taptų pirmiau minėtos Tarnybos įtakos sferoje ir tuo nors iš dalies pateisinti iš esmės dviejų to paties pavadinimo institucijų funkcionavimą.

Mūsų audito įmonė priskiriama mažos audito įmonės statusui. Nemažai prirašyta traktatų apie jų veiklos specifiką, kai kurias mistines lengvatas ir pan., tačiau faktiškai visi postringavimai šia tema yra visiška demagogija, nes joms taikomi tie patys reikalavimai kaip ir tinklams, vidutinėms bei stambioms audito įmonėms. Naujame audito įstatyme ir pirmiau minėtame ES reglamente nesuprantamai išdėstyta auditorių rotacijos tvarka tokiose įmonėse.

Seniai pribrendo laikas kompetentingai komisijai atlikti visų Lietuvos Respublikoje priimtų audito veiklą reglamentuojančių poįstatyminių teisės aktų inventorizaciją ir palikti praktikoje tik tuos teisės aktus, kurie yra iš tiesų reikalingi ir didina atestuotų auditorių ir audito įmonių veiklos kokybę ir jos efektyvumą.

Jūsų dėmesiui pateikiame tokį audito įmonės metinį pranešimą apie 2016 metų veiklos skaidrumą:

  1. Audito įmonė (1997 m. – UAB) Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registre įregistruota 1998 m. gegužės 14 d. šiuo adresu: A. J. Povilaičio g-vė Nr. 3-81, LT-04335, Vilnius. Įmonės kodas 124456248.

Lietuvos Respublikos audito ir apskaitos institutas (dabar Audito ir apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba) leidimą atlikti auditą išdavė 1996 metais. Įmonė neturi savo filialų arba kitų dalyvių.

  1. Audito įmonė (toliau- Įmonė) audito tinklui nepriklauso.
  2. Nuo įmonės įregistravimo jai vadovauja direktorius atestuotas auditorius Jonas Bronislovas Bareiša. Įmonėje paprastai dirba vienas atestuotas auditorius, tačiau tais metais, kuomet yra privaloma auditoriaus rotacija, auditui atlikti pagal terminuotą darbo sutartį papildomai priimamas dar vienas atestuotas auditorius, turintis tinkamą viešojo intereso ar kitų bendrovių ir ūkio subjektų finansinių ataskaitų audito patirtį. Auditoriaus padėjėjų nėra.

Mūsų nuomone, pirmiau minėtuose pagrindiniuose finansinių ataskaitų auditą reglamentuojančiuose teisės aktuose atestuotų auditorių rotacijos klausimas mažose audito įmonėse nėra tinkamai reglamentuotas.

  1. Įmonės vidaus kokybės kontrolės sistema.

4.1. 2014 m. vasario 23 d. buvo patvirtinta nauja Įmonės Audito kokybės kontrolės politika (AKKP), kurios pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad įmonė ir jos personalas atitiktų profesinius standartus, taikomus teisinius bei priežiūros reikalavimus ir kad įmonės ar užduoties partnerių pateikiamos ataskaitos būtų tinkamos pagal aplinkybes. Prireikus, atliekami atitinkami jos pakeitimai ir papildymai.

4.2. AKKP parengta vadovaujantis 1-ju tarptautinės kokybės standartu (TKKS) „Audito įmonių, atliekančių finansinių ataskaitų auditą ir peržiūrą bei vykdančių kitas užtikrinimo ir susijusių paslaugų užduotis, kokybės kontrolė“, galiojančiu nuo 2009 m. gruodžio 15 d.

4.3. Audito įmonės vadovybė patvirtina, kad įmonės vidaus kokybės kontrolės sistema yra efektyvi ir suteikia pagrįstą užtikrinimą, kad vadovaujasi galiojančiais profesiniais standartais, priežiūros ir įstatymų reikalavimais, pasirašytos auditoriaus išvados buvo tinkamos tomis aplinkybėmis. Prireikus šios sistemos nuostatos yra tikslinamos ir tobulinamos atsižvelgiant į naujus reikalavimus ir naujai atsirandančias audito atlikimo aplinkybes.

4.4. Savo kasdieninėje veikloje įmonės personalas griežtai ir atsakingai laikosi ir vykdo visus Tarptautinės buhalterių federacijos (TBF) kodekse nustatytus pagrindinius profesinės etikos principus bei griežtai laikosi Įmonės ir jos personalo nepriklausomumo, objektyvumo, konfidencialumo ir profesinės paslapties, profesinės kompetencijos ir reikiamo atidumo bei atsakomybės visuomenei politikos.

Kad būtų užtikrintas šių ir kitų principų įgyvendinimas įmonėje užtikrinama jos vadovo nepriekaištinga reputacija, sistemingai tobulinama personalo dalykinė kvalifikacija, vykdoma stebėsena ir kontroliuojamas nesilaikymo valdymo procesas. LAR Audito kokybės kontrolės komiteto nustatytais terminais atliekamų peržiūrų metu jokių pažeidimų ir pastabų nebuvo pareikšta.

Per visą įmonės veiklos laikotarpį nebuvo aplinkybių, dėl kurių reikėtų atsisakyti atlikti užduotį.

4.5. Įmonė turi sudarytą veiklos planą bei visas kitas koordinuotas priemones ir būdus, naudojamus įmonės aktyvams išsaugoti, audito darbo dokumentų duomenų teisingumui ir tikrumui patikrinti, audito rezultatų ir rizikos, susijusios su įvairiapusiu audituojamų ūkio subjektų verslo aplinkos ir sukauptos informacijos vertinimu, objektyvumui užtikrinti.

AKKP tampriai susijusi su valdymu ir apskaita, tinkamu pasiruošimu atlikti visas audito procedūras ir darbus, kurių apimtis reglamentuoja atitinkami norminiai teisės aktai.

4.6. Siekiant tinkamai įvertinti atlikto audito kokybę, laiku pastebėti galimas klaidas, padarytas atitinkamose audito procedūrose, laiku pašalinti pastebėtų trūkumų įtaką nepriekaištingai auditoriaus ir audito įmonės reputacijai, jų autoritetui (prestižui) 2010 metais buvo pasirašyta audito peržiūros sutartis su UAB „Valskaita“, kuriai vadovauja atestuota auditorė Valerija Šimkienė.

  1. Paskutinį kartą įmonėje audito kokybės peržiūra buvo atlikta 2016 m. gruodžio mėn. (nuo veiklos pradžios atliktos 8 peržiūros). Esminių trūkumų ir pažeidimų nebuvo nustatyta. Kita audito kokybės peržiūra turėtų būti atliekama 2019 m. Drausminių nuobaudų auditorius neturi.
  2. 2016 metais buvo atliktas viešojo intereso įmonių UAB draudimo kompanijos „Lamantinas“, UAB finansų maklerio įmonės „DV Invest“ ir Steponkus & Co FM AB“ metinių finansinių ataskaitų rinkinių už 2015 metus auditas. Auditą atliko atestuotas auditorius Jonas Bronislovas Bareiša (pažymėjimo Nr. 000019).
  3. Nepriklausomumo principo laikymosi praktika.

7.1. Audito įmonė visiškai vykdo Finansinių ataskaitų audito įstatymo reikalavimus, susijusius su audito įmonių ir auditorių jų nepriklausomybe nuo audituojamų ūkio subjektų,  su Buhalterių profesionalų etikos kodekse nustatytų profesinės etikos principų įgyvendinimu ir jų kasdieniniu laikymusi.

7.2. Įmonėje dirbančių auditorių nepriklausomumo vidaus patikrinimai yra sisteminio pobūdžio. Aš patvirtinu, kad atitikties nepriklausomumo reikalavimams vidaus peržiūra atliekama atliekant kiekvieno konkretaus kliento finansinių ataskaitų rinkinio auditą. Jokių grėsmių audito įmonės ir joje dirbančių auditorių nepriklausomumui  iki šiol nebuvo ir tikimasi, kad jų nebus ir ateityje.

  1. Audito įmonės savininkas atestuotas auditorius:

1) Tinkamai įsisavinęs Lietuvos Respublikos įstatymų ir poįstatyminių bei kitų norminių teisės aktų, susijusių su auditoriaus profesija, ūkio subjektų veikla, buhalterinės apskaitos tvarkymu, finansinių ataskaitų rengimu, mokesčių į valstybės biudžetą ir įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą apskaičiavimo teisingumu, nuostatas ir reikalavimus bei tinkamai jais vadovaujasi savo veikloje;

2) turi didelę praktinio darbo patirtį vadovaujant stambioms bendrovėms, gerai išmano praktinius komercinių struktūrų strateginės veiklos planų rengimo principus ir metodus;

3) puikiai išmano buhalterinės apskaitos tvarkymo bei finansinių ataskaitų rengimo tvarką, šiose srityse keliamus reikalavimus rinkos ir ekonominės krizės sąlygomis. Beveik keturis dešimtmečius vadovavo stambių įmonių ir bendrovių ekonominėms ir finansų tarnyboms.
Ne kartą buvo skiriamas ekspertu ir Ekspertų komisijos pirmininku vertinant auditoriaus padėjėjų (kandidatų į atestuotus auditorius) išspręstas buhalterinės apskaitos egzaminų užduotis.

4) būdamas vienas iš pirmųjų Lietuvos Respublikos auditorių, gerai įsisavino tarptautinius audito ir apskaitos standartus bei tinkamai jais vadovaujasi praktiniame darbe;

5) ankstesniais metais savo kvalifikaciją tobulino Latvijoje, Anglijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.

Paskutiniaisiais metais auditorius kvalifikaciją tobulina Lietuvos auditorių rūmų organizuojamuose kvalifikacijos tobulinimo kursuose,- ne mažiau kaip 120 valandų per trejus metus, taip pat kituose su buhalterinės apskaitos tvarkymu, finansinių ataskaitų rengimu ir mokesčių bei įmokų apskaičiavimo teisingumu susijusiuose seminaruose bei renginiuose, kuriuos pasirenka savo nuožiūra.

  1. 2016, kaip ir ankstesniais, metais Įmonė teikė tik audito paslaugas, už kurias uždirbo 9,3 tūkst. EUR pajamų. Palyginti su 2015 metais, bendra uždirbtų pajamų suma nepasikeitė.
  2. Įmonės vadovui mėnesio darbo užmokestis nemokamas. Įmonės savininko sprendimu jam gali būti išmokamas tik nepanaudotas pelnas ar jo dalis.
  3. Nuo 2017 metų su skelbiamu skaidrumo pranešimu bus galima susipažinti, šioje interneto svetainėje ne trumpiau kaip penkerius metus nuo jo paskelbimo interneto svetainėje dienos.

 

 

 

Direktorius, atestuotas auditorius       Jonas Bareiša